Kas yra Alfonsas Karštis?

Pirmadienio vakaras. Tarška telefonas. Skambina mano bičiulis Kalmanas Rubinšteinas. Atsiliepiu. Žemiau pateikiu mūsų pasikalbėjimo stenogramą.

"K"- Kalmanas, "A"- aš.

K: "Šalom aleichem!"

A: "Aleichem šalom!"

(Šioje vietoje teiraujamės vienas kito sveikatos ir gyvenimo būklės. Po to pokalbis pakrypsta netikėta linkme)

K: "Vis prašydavai visokių senienų, poezijos..."

A: "Taip."

K: "Ką esi girdėjęs apie Alfonsą Karštį?"

A: "Hm, nieko. Čia tikras vardas ar slapyvardis?"

K: "Tikras vardas."

A: "Poetas?"

K: "Pusiau." (Juokiasi)

A: "Nekankink, Kalmanai. Kas yra Alfonsas Karštis?"

K: "Dainininkas."

A: "Pusiau?" (Juokiamės)

(Pauzė)

A: "Pažįsti jį?"

K: "Pusiau. Jis dar sovietiniais laikais emigravo."

A: "Oho! Ką padarė?"

(Kažką neaiškiai murma, lyg ir "stalinas-talinas", "mes kalam, kalam, kalam")

A: "?"

K: "Vėliau paaiškinsiu. Dabar klausyk. Turiu keletą lapelių Karščio eilėraščių-dainų."

A: "O įrašų?"

K: "Įrašų neturiu, bet vieną motyvą galiu atkurti. Daina vadinasi "Išsiskyrimo liūdesys." (Niūniuoja)

Išsiskyrimo liūdesys aplanko

kartkartėmis mus,

o ant širdies akmuo sunkus,

kai tavo meilė tik ant lapo...

K: "Domina?"

A: "Žinoma."

K: "Užeik trečiadienį. Estera bus pagaminus teiglach. Pasikalbėsime, pavartysi lapelius..."

A: "Ačiū. Nė už ką nepraleisiu progos pasivaišinti tuo skanėstu. Linkėjimai žmonai. Šalom."

K: "Šalom."