2010-06-13

Krizės reikšmė (atsikartojimas)

Tas saldus žodis krizė...
Tfu, ne saldus, o bjaurus!!! Ir apie ką aš galvojau rašydamas "saldus" (turbūt apie laisvę)?
Tai, be abejo, didžiai žeidžiantis žodis, vertas būti ištrintas iš visų pasaulio kalbų žodynų. Tas žodpalaikis nebeleidžia jausti saldumo burnoje tariant "namas prie ežero", "butas senamiestyje", "plazminis televizorius", "lizinginis automobilis", "jamam išsimokėtinai", "skrendam savaitgaliui į Turkiją, brangioji" ir t.t. ir pan.
Sustojome. Atsigręžėme į nueitą kelią ir virtome druskos stulpais. Sustingome.
Kas atsitiko? Ach, kur anie laimingieji 2007-ieji? 2008-ieji? Kas drįso pasiglemžti mūsų pigiai skolintą laimę? NETEISINGA, NETEISINGA, NETEISINGA!!!
O po šios emocingos įžangos lengvai surimtėsiu.
Pateikiu faktus kaip žmonės reagavo į kr... (brrr, bjaurus žodpalaikis). Jeigu leisite, vartosiu žodį "sunkmetis". Jis galėtų reikšti ne tik sunkų metą, bet ir sunkos metą. Kadangi rudenį visados išsisunkiu sulčių iš nuosavų obuolių, man tas žodis nėra toks bjaurus.
Štai telefoninių apklausų kaleidoskopas iš žurnalo "Veidas" (pateikiu ne visus atsakymų variantus):

2007 rugpjūčio 2 ("Veidas" Nr.31)

Klausimas: "Kaip vertinate prognozes, kad Lietuvoje sustos ūkio augimas, o kai kuriems sektoriams gresia krizė?"
42,8% pasirinko atsakymą "Manau, ekonomikos augimas lėtės, bet krizių nebus"
17,2% - "Taip, tai neišvengiama".

Klausimas: "Ar išgirdus neigiamas ekspertų prognozes pasikeitė jūsų taupymo įpročiai?"
57,2% pasirinko atsakymą "Ne, mano taupymo įpročiai nepasikeitė"
10,6% - "Taip, juodai dienai atsidedu daugiau pinigų".

2008 liepos 28 ("Veidas" Nr.30)

Klausimas: "Ar šiuo metu patiriate finansinių sunkumų?"
42,6% pasirinko atsakymą "Ne"
38,4% - "Jaučiu tik nedidelį lėšų stygių"
2% - "Taip, neišgaliu išlaikyti būsto"

Klausimas: "Kaip jūs ruošiatės ekonominei krizei?"
46,2% pasirinko atsakymą "Ekonominei krizei nesiruošiu"
24% - "Mažiau išlaidauju"
9,6% - "Atidedu dalį algos (pensijos) juodai dienai"

2008 gruodžio 15 ("Veidas" Nr.50)

Klausimas: "Jūsų vertinimu, ar ateinantys 2009 metai bus geresni nei 2008-ieji?"
57,8% pasirinko atsakymą "Manau, kad bus blogesni"
10,2% - "Bus geresni"

Klausimas: "Kaip ruošiatės sunkmečiui, kuris gali tęstis net porą metų?"
43,4% pasirinko atsakymą "Niekaip nesiruošiu"
31,2% - "Taupau"
27,45% - "Mažiau vartoju/ mažiau išlaidauju"

2009 liepos 27 ("Veidas" Nr.30)

Klausimas: "Ar dabartinė finansinė padėtis jus verčia ir toliau taupyti?"
97% pasirinko atsakymą "Taip, vis labiau veržiuosi diržą"
1% - "Ne, mano finansinė padėtis stabili"

2009 gruodžio 28 ("Veidas" Nr.52)

Klausimas: "Prieš metus šalyje prasidėjo krizė. Kaip ji jus palietė?"
49,8% pasirinko atsakymą "Sumažėjo mano pajamos"
22,8% - "Sumažėjo mano artimųjų pajamos"
0,2% - "Krizė manęs nepalietė"

2010 kovo 15 ("Veidas" Nr.11)

Klausimas: "Ar jūs asmeniškai jaučiate bent kokių pagerėjimo ženklų ir ar pastebite, kad krizė jau traukiasi?"
77% pasirinko atsakymą "Ne, niekas nesikeičia"
11,8% - "Ne, manau, viskas vis dar tebeblogėja"
2,2% - "Taip, pagerėjimo ženklų gana daug"

Klausimas: "Kokių jums asmeniškai nuostolių ir problemų atseikėjo ši krizė?"
65,2% pasirinko atsakymą "Sumažino pajamas"
11,2% - "Nuskurdino"
0,4% - "Jokių problemų ir nuostolių nepridarė"


Štai toks kaleidoskopas ar, jeigu jums priimtiniau, amerikietiški kalneliai! Pradžioje amerikietišku ritmu: Up & Down, Up & Down, Up & Down, o po to ir lietuvišku: aukštyn- žemyn, aukštyn- žemyn, aukštyn- žemyn...
Prireikė beveik dviejų metų, kol žmonės pajuto (būtent- pajuto!) sunkmetį. O ką jie veikė tuos pastaruosius metus? Juk iki pat 2008-ųjų pabaigos beveik pusė apklaustųjų vis dar niekaip nesiruošė sunkmečiui, nors ir manė, kad 2009-ieji bus blogesni už praeinančius metus. Hm... (susimąstau)
Aaa, atsakymas ko gera labai paprastas. Žmonės tuo metu mėgavosi barbekiu vakarėliais name prie ežero, baigė apstatyti naujais baldais (pirktais išsimokėtinai) butą senamiestyje, žiūrėjo Olimpiadą ir Valinskiadą per plazminį televizorių, važinėjo į gerai permokamą darbą lizinginiu automobiliu, savaitgaliais skraidė į Turkiją ir t.t. ir pan.
Turbūt nereikia sakyti, kad pinigų kvapas ir šlamėjimas užburia. O skolinti pinigai patys kvapniausi. Tas kvapas primena lengvą brizą nuo jūros. Iškart apsvaigsti ir nori vėl pakartoti. DAR... DAR! DAR!!!
Kita vertus, žmonės kaip žmonės. Taip prašneka Volandas, pats Šėtonas iš Michailo Bulgakovo romano "Meistras ir Margarita". Paklausykite jo didenybės tamsybių valdovo žodžių apie mus, tik-žmones:
"Ką gi, žmonės kaip žmonės. Mėgsta pinigus, tačiau taip visada buvo... Žmonija mėgsta pinigus, nesvarbu iš ko jie padaryti- iš odos, iš popieriaus, iš aukso ar bronzos. Na, lengvabūdžiai... ką darysi... ir gailestingumas retsykiais pasibeldžia į jų širdis... paprasti žmonės... Po teisybei, panašūs į ankstesnius..."
Neseniai teko perskaityti 1932m. žurnale "Bangos" Nr.1 publikuotą poeto Juozo Albino Herbačiausko straipsnį "Krizės reikšmė". Tie metai taip pat buvo kr... (brrr) sunkmečio metai. Skaitau ir negaliu atsistebėti- praėjo beveik aštuoniasdešimt metų, o aktualijos tos pačios! Dominuoja gyvenimas skolon, daiktiškumas, materializmas, neatsakingumas (pirk- skolinkis- pirk), neefektyvus pinigų naudojimas (tiek paprastų žmonių, tiek valstybės), puikavimasis svetimom kultūrom... O labiausiai nukenčia menas ir kultūra. Milijardai skiriami kičiniams ir abejotinos vertės projektams, kai tuo tarpu tikroji kultūra dūsta. J. A. Herbačiauskas mini "idiotiškus filmus- ekrano šlamštus", "mados kaprizus". O mūsų laikai? Valstybės remiamų filmų, fejerverkų ir kitų buizotų šlamštų (J. A. H. terminas) neminėsiu, nes tai tikra tragedija. Tiesa, Vlado Urbanavičiaus "Krantinės arka" a.k.a. "Vamzdis" patiko, tik ne kaina! Užtenka paminėti VEKSą ar planuotą projektą "Vilnius- Pasaulio knygų sostinė 2012", kuris, drąsiai pasisakius Lietuvos leidėjų asociacijai, buvo nutrauktas.
Užbaigdamas, vietoj epilogo, pateikiu keletą ištraukų iš Juozo Albino Herbačiausko straipsnio "Krizės reikšmė" (kalba netaisyta):
"Taigi, ekonominė krizė Lietuvai ir lietuviams yra reikalinga, kadangi bus naudinga. Ta krizė priverstinai atpratins mūsų žmones gyventi prabangiai "artimo sąskaiton" (arba valdžios iždo sąskaiton) ir išmokys juos gyventi iš savo darbo biudžeto, o ypač nė vieno kruvinai uždirbto skatiko neproduktyviai neeikvoti, balon nemėtyti! Kada mūsų žmonės pripras ekonomiškai gyventi, tada pas mus jokios ekonominės krizės nebus."
Ir dar: "...jeigu [ūkio kraštų] gyventojai mokėtų ir norėtų dirbti ir tiksliai, planingai sunaudoti savo darbo produktus bent savo labui! Ūkio krašto žmogus bent išsimaitinti gali: užėjus katastrofai, jis, gal, ir be kelnių vaikščios (laikinai), bet jis bus bent sotus, bent savo pilvu nepriklausomas! Laikas mums, ūkio žmonėms, tą pilvo nepriklausomybę suprasti ir įgyvendinti..."



Čia galite rasti visą J. A. Herbačiausko straipsnį. Ten pat aptiksite ir istorinę nuotrauką "Vokietijos Reichswehro manevruose. Vokietijos prezidentas feldmaršalas Hindenburgas sveikinasi su Lietuvos karo attache gen. štabo pulkininku Škirpa" (kiek įžiūrėjau, nuotrauka pasirašyta paties Paulo von Hindenburgo). Ir desertui- vienas Juozo Tysliavos iš Paryžiaus siųstas eilėraštis "Paskutinis arklys".

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą