Stovime kažkur tarp Stirnų g. ir Konstitucijos pr.
Velniškai šalta.
Senas (ne amžium, o patirtim) literatas M. murma:
''Geriau būsiu alkanas ir skaitysiu receptų knygą, negu būsiu sotus ir nieko neskaitysiu''.
Tyli. Tęsia:
"Arba dar blogiau- žiūri žmogus į knygą ir mato (būtų gerai, jei matytų špygą,- skubiai priduria) tik žodžius, sakinius bei puslapių numeraciją.''
Išpučiu baltą debesėlį,- gruodis lauke,- ir klausiu:
''O tu matai špygą?''
Jis nusipurto sniegą, pakibusį ant pečių, ir atsako:
"Šventas raštas tvirtina, kad Dievas yra. Tikiu."
Išlygina kaktą ir tęsia:
''Todėl ir manęs čia nėra. Aš važiuoju metro."
Rodo pirštu. Man už nugaros didžiulis apspuręs stendas:
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą