Tikiuosi, krizė pagaliau gaus Kriziaus galą.
Krizius? A, čia iš RoRos žodynėlio. Tas pasiutėlis Rolandas Rastauskas-Rostowski-RoRa. Neprilygstamas žodžių kalvis. Jau vien dėl potyrių poterių reiktų ...(paminklą? butelį?) pastatyti.
Apie krizę jis rašo 1994m. esinėlyje "Pakrizenimai". Dalį esinėlio pacituosiu, ibo Kryzių mes šalis:
"Krizė šiapus ir krizė anapus. Krizenti- būti krizėje. Krizas- vyras, neišbrendantis iš krizės. Baras "Krizė". Krizostomas- krizės magistras. Būti joje nuolat, iš įsitikinimo, iš pašaukimo. Būti užkampyje, nuošalėje, aute. Buvo buvo kaip nebuvo- tai apie mane. Verkia katinas, krizės glostomas. Krizė- trenkta lenkė, ką tik išlipusi iš Sokulkų traukinio su baltu boa. Krizeiviai- atnešę krizės užkratą. Krizantemos- gėlės pamušta akim. Perėjų gėlės, perėjūnų gėlės. Kriznaitai- krizės išpažintojai. Krizogamas- patiriantis tik vieną krizę per metus. Krizelda- nesportuojanti mergina. Troleibusų krizepelės apsnigtais kailiukais. Krizebubas- jų patronas. Krizaičiai- krizės spaliukai. Pirmais antrais išsikrizuot! Ateik ateik, mano mažoji Krizyte! Paruošk man kaktusų salotų. Žiedlapių sirupo. Kardžuvę aliejuje. "Angelas kardžuvė"- taip skamba trumpiausias velionio Boriso Lazukino eilėraštis. O jis, tasai it sniegas ištirpęs mano kvadratinės jaunystės bičiulis, kaip niekas kitas žinojo intymiausias krizės raištelių spalvas! Kriziaus galas: ne sprogimas, o kvyktelėjimas. Kvykt. Kvykt. Kvykt."
Taigi, Krizius tik kvykteli ir... galas.
Gal neteks labai nusiminti, o gal... kas tai per garsai? Lyg ir Stasio Povilaičio balsas... na na na na nananana nain... Daina!
"Ir dabar, kai pučia šaltas rudens vėjas, aš jaučiu kaip man trūksta tavęs, Kriztina.
Ar ne per anksti mes pasakėme vienas kitam sudie? Kriztina..."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą