Jos lūpos vos vos plazda:
-"Kai pilnaties skritulys pradeda menkti bei raukšlėtis iš dešinės kaip veidas, kuriame, senatvei artėjant, pirmiau viename skruoste įsirėžia raukšlės ir liesėjimo žymės,- tokiomis nakties valandomis apima mane kankinantis, nykus nerimas. Nei aš miegu, nei budžiu ir sapnuoju tiktai pusiau, kai maišosi manyje išgyventa su perskaityta ir išgirsta, lyg susiliejančios spalvų ir skaidrumo srovės."
Mano akys atseka tokius pačius žodžius Gustavo Meyrinko romane "Golemas". Kai ji nutyla, užverčiu knygą, paliečiu jos karštą ranką ir sugaudžiu:
-Ar tu sapnuoji?
-Nežinau. Dabar nežinau.
-Ką jauti?
-Nerimą... Sunkumą. Mane dažnai lydi sapnas... Košmaras. Kraupus sapnas, kuriame...- Nutyla. Muistosi. Akys po vokais suka ratus.
-Gali nepasakot...
-Ne ne ne.- Kurį laiką paksi kaip išmesta ant kranto žuvis. Akys ramios.- Mane dažnai lydi sapnas... Jaučiu sunkumą ant sprando...
-Tau skauda?
-Ne ne ne, tame sapne jaučiu sunkumą. Ant mano sprando kažkas užsikoręs ir kojomis muša į krūtinę. Jaučiu, kad mano pilvas atdaras, o žarnos karo iš apačios viršun. Tas kažkas nutvėręs mano žarnogalius ir tampo mane lyg vadeliotojas kumelę. Aš ir esu tartum kumelė. Jis mane ragina "no" garsais! Padaras kulnais, gal net kanopomis, velėja mano krūtis ir šnarpši iš pasitenkinimo. Nejaučiu skausmo, bet tas bevališkumo jausmas atsiliepia ausyse nenusakomo garsumo širdies dūžiais. Bandau surikti, bet liežuvis plonas ir kietas kaip velnio pirštas. Neprašneku. Vos švilpteliu!
Jos ranka sugniaužia pledą. Krumpliai persišviečia snieguotais kalnagūbriais. Uždedu savąją ranką ir ledas tirpsta, ranka atsipalaiduoja.
-Kas yra tas kažkas?
-Tikriausiai velnias... Aš bijausi. Tas bevališkumo jausmas... Kūnas neklauso manęs. Jis yra balnas, kapsulė, korpusas, kūnas-nešėjas...- Atodūsis. Ji šypteli.- Bet giliai giliai, giliausiame proto pakraštyje, slepiu mintį, kad tas kažkas, tas velnias tėra Lewiso Nelabukas, nevykėlis gundytojas, kuriam gal ir pavyko mane sučiupti, bet kuriam nepavyks manimi nujoti į Jo Tėvo Namus! Noriu tuo tikėti!
...
"Nežinau, kaip toliau viskas klostėsi. Ar aš laisva valia lioviausi priešintis, ar mano mintys įveikė mane ir užkimšo gerklę?
Nusigręžiu į sieną."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą