Ponas 1,48Lt

GA


(Miestelis A, prekybos centras Ω)

PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS
PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS
PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS

PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS

PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS

PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS

PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS

PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS

PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS
PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS

PREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRASPREKYBOSCENTRAS

Įeina K. Armada su Pirosmanio "Berniuko ant asilo" veidu be asilo 

(Perka batoną, perka pieną, perka tualetinį popierių, perka žurnalą, perka arbatos koštuvėlį, perka arbatą ir dar daug ką perka, perka, perka, kol pilną krepšį pripildo, o dabar jau gana- jis šypsosi)

Prieina smirdąs vyras su ruda barzda ir baltojo bezdo šakele švarko kišenėlėje

(Vyras krapšto litą ir centus purviname delne, tūpčioja prie prekystalio ir pasisuka veidu į K. Armadą)

Vyras: GAL GALITE PADĖTI?
K. Armada: GALIU.
Vyras: PREKIAUJU >TYLA> (K. Armada pastarojo žodžio gerai nenugirsta: tyla, yla, tuja, dėlė?), O >TYLĄ> REIKIA GERTI... IEŠKAU JUODOS ARBATOS, NES >TYLA> YRA JUODA (pauzė) GAL GALITE PADĖTI?
K. Armada: GALIU. VA ARBATA (rodo mažuoju piršteliu)
Vyras (lenkiasi prie arbatos pakelių ir bakstelėjęs galva krūvą jų išverčia ant grindų): NEMATAU VIENA AKIMI... AR MAN UŽTEKS PINIGŲ JĄ NUSIPIRKTI? TURIU 1,48LT... (rodo litą ir centus purviname delne)

K. Armada: UŽTEKS IR DAR LIKS (paduoda arbatą ir akimoju mintyse pavadina jį Ponu 1,48Lt)

Vyras-Ponas 1,48Lt: TIKRAI UŽTEKS? ARBATA JUODA?
K. Armada: TAIP TAIP TAIP.
Ponas 1,48Lt (pagaliau romus, pajuodęs veidas švyti nežemiška šviesa, arbatos pakelį laiko kaip kunigas Kristaus kūną): GERAI, KAD ARBATA JUODA, NES >TYLA> YRA JUODA, O >TYLĄ> REIKIA GERTI...

(K. Armada visą tą laiką įdėmiai klauso ir vistiek aiškiai nenugirsta to prislopinto, šnabždamo, prakošiamo, palaimingai tariamo žodžio...tyla, yla, tuja, dėlė?)

(Ponas 1,48Lt nueina tylutėliai panosėje osuodamas: "OOOOOOOOOSSSSSSSSSSSSSSSSSS...") 

(K. Armada kažkodėl nori pabaigti tą giesmelę ir anauoja: ".......AAAAAAANNNNNNNAAAAAAA" (osana?!) ir taip galiausiai osanauodamas pareina namo, sėdasi valgyti vakarienės, kramto kotletus su burokėliais ir mąsto apie >>, skamba Roberto Schumanno "Simfonija Nr.1 (pavasaris)" ir pamatyta-išgirsta neduoda ramybės, vis verčia kontempliuoti tylą, ylą, tują, dėlę ir osaną)

PABAI