Kartą benamių filosofas
Valdemaras Petrauskis
taip kalbėjo:
"Žemėje esti ir lia lia lia, ir hu hu hu.
Kad būtų gera, reikia ir lia, ir hu."
Mokinių lūpose sustingus klausimui
"mokytojau, paaiškink",
mokytojas nuėjo į pašiūrę, kur jie miegojo, ištraukė iš po čiužinio paskutinius du butelius obuolių vyno ir juos per nepilnas dvidešimt minučių, kai kuriems mokiniams garsiai niurnant, išgėrė.
Prilaikomas ištikimiausių mokinių
išdainavo "lia",
o po to papūtė į tuščio butelio kaklelį išgaudamas garsą "hu".
...
...
Vakare prie laužo mokytojas,
prašomas dar kartą paaiškinti dienos įvykį,
prašomas dar kartą paaiškinti dienos įvykį,
pradėjo pasakoti, kad visi gėrimai pagrindžiami patyrime ir tik patyrimo būdu, o patyrimo pagrindo nesudaro joks objektyvus butelis. Tą jis ir įrodęs nervus probandi- gėrimo veiksmu ir apvalęs savo patyrimą nuo bet kokių apriorinių apercepcijų.
Mokiniams džiugiai tariant "aaa"
ir šaukiant mokytoją vardu,
jis ramiai užmigo.
Mokiniams džiugiai tariant "aaa"
ir šaukiant mokytoją vardu,
jis ramiai užmigo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą