Gegužis-smogikas

Vieną ramų gegužės antradienį buvau parblokštas!

Namuose!!!

Man SMOGĖ!

Ne ne, ne kumščiu ar buteliu.

Eilėraščiu.

Taip taip, eilėraščiu. Ir likau patenkintas...

Išgirdau poetą Antaną Miškinį, deklamuojantį eilėraštį "Nebežinau, kas daros..." (dar žinomą kaip "Gegužis") iš 1935m. poezijos rinkinio "Varnos prie plento".

Antanas Miškinis "Nebežinau, kas daros..." (1965)

O štai ir pats eilėraštis:

Nebežinau, kas daros.

Vai, ta dalia dalužė!

Ir kas mane nugirdė-

Ar tujen, ar gegužis?

Tai buvo dienos margos

Ir naktys baisiai gilios-

Gegužis vyšniom linko,

Laukus žiedų pripylė!

Rugiais per lauką plaukėm

Ir vargui netikėjom-

Akim išraižėm dangų,

Kalbas kalbėjom vėjam.

Abu tą džiaugsmą žingsniais

Lygiom dalim dalijom-

Žaibai žiedais žėrėjo,

Lietus lelijom lijo!

Aš nebuvau pirmas parblokštasis.

Gytis Paškevičius krito dar anksčiau.

O atsistojęs sukūrė muziką eilėraščiui ir dainą pavadino "Dalužė".

Dainos žodžiai (skiriasi nuo originalaus eilėraščio):

Ir buvo dienos margos
Ir naktys baisiai gilios
Gegužis vyšniom linko
Laukų žiedų pripylė
Rugiais per lauką plaukėm
Ir vargu netikėjom
Akim išraižėm dangų
Kalbas kalbėjom vėjam

(pagrindinis priedainis)

Nebežinau kas daros
Oi ta dalia dalužė
Ir kas mane nugirdė
Ar tu jau ar gegužis
Nebežinau kas daros
Oi ta dalia dalužė
Ir kas mane nugirdė
Ar tu jau ar gegužis

Abu tą džiaugsmą žingsniais
Lygiom dalim dalinom
Dangus žaibais žėrėjo
Lietus lelijom lijo
Dabar tiktai beliko
Vieni prisiminimai
Nes mūsų meilė buvo
Tik tų vaikų žaidimai

(pabaigos priedainis: 2k.)
Ir kas mane nugirdė
Ar tu jau ar gegužis
Ir kas mane nugirdė
Ar tu jau ar gegužis