Jonas bežemis

Jonas Strielkūnas 1939-2010

Nuotrauka iš Viktorijos Daujotytės knygos "Gyvenimas prie turgaus: monografija apie Joną Strielkūną"

Išėjo dar vienas poetas, "sūnus garbingos giminės".

Nesu fatalistas, bet dabar lemtingas regisi Jono Strielkūno eilėraštis "Jonas bežemis" (ypač klausantis poeto 2007-aisiais). Kiek jame ženklų ir nuojautos! Iš vienos pusės šviesa: "vistiek pasaulyje man gera/ kol dar alsuoju kol krutu", iš kitos pusės tamsa: "jaučiu artėjimą ugnies". Ir paskutinės eilutės! Paklausykite įrašo.

P.s.: iš keturių gamtos stichijų artimiausia jam buvo paprasta želianti žolė (iš interviu žurnalui "Veidas").

Ilsėkis ramybėje, Jonai.

Jonas Strielkūnas "Jonas bežemis" (2007)

jonas bežemis

rugpjūtis žalias lyg birželis

danguj ir žemėje šviesu

ir aš nors jonas nors bežemis

vis tiek karalius dar esu

maža manoji karalystė

valdžios ir pinigo nedaug

bet nuo tada kai ima švisti

lig vakaro vis tiek valdau

nors pralaimiu ne pirmą karą

ne pirmą žemę prarandu

vis tiek pasaulyje man gera

kol dar alsuoju kol krutu

nors tarsi medis apgenėtas

jaučiu artėjimą ugnies

vis tiek esu plantagenetas

sūnus garbingos giminės

tegu sau grafai ir baronai

dalijas valdžią ir turtus

vis tiek sakau laikykis jonai

pratrauk dar bent kelis metus