Pakalbėkim apie m...

-Pakalbėkim apie meilę.

            Jinai pasakė:

-Pakalbėkim apie meilę.

Pratylėjau.

Jinai mane palytėjo.

Pasislinkau.

-Pakalbėkim apie meilę.

Pagavau jos akis- smagu. Deivė.

Buvo tylu ir aš tylėjau.

-Ar tu nebylys?

Buvo tylu, bet nebuvau nebylys.

Ji prakalbo:

-Pakalbėkim apie meilę.

Atsakiau:

-Meilei reikia laiko.

- ?

- ~

Mūsų žodžiai susirado vienas kitą.

Mano balsas:

-Aš senstu ir galiu netekti proto.

Jos balsas:

-Tu jaunas.

-Jei būčiau beprotis- paliktum mane.

-Ne.

-Pa.

Likę žodžiai nerado mano lūpų.

-Nepa.

-Beprotis pavojingas. Per vakarienę galėčiau tave už...

-Išalkai?

-Taip.

Buvau nekantrus.

-Padarysiu mums vakarienę.

-Bet tada...

-Taip?

-...man tektų tave už.

-Už?

- ~

Jinai nusijuokė- smagu. Deivė.

Klausia:

-Kelinta valanda?

Pasižiūriu:

- Penkiasdešimt devynios dvyliktos.

Jinai susijuokė- įdomu. Pajutau ant deivės rūbų keptuvės kvapą.

-Sėsk arčiau ir griebk lėkštę.

Kiaušinienė stipriai garavo. Aš pasakiau:

-Ar valgysim rankomis?

-Akys tavęs neapgauna.

Pavarčiau akis. Viskas tvarkoje. Ji pasakė:

-Tiek šakute, tiek peiliu gali mane už.

-Aa.

-Susitarkim.

-Tavo tartis man patinka.

-Pažadėk, kad neuž, kol valgysim.

-Pažadu.

-Štai tavo šakutė.

Ji tarė:

-Štai tavo peilis.

Pavakarieniavome.

Buvo skanu.

Po to aš ją už.