Pasiekti nirvaną- pasiekti visišką ramybę, palaimą. Susilieti su Nebūtimi? Daiktais? Įsidaiktinti? Tapti, pasak Aldous Huxley, "Nesavimi toje Nesatyje"?
Charlesas Bukowskis pabando atsakyti į šiuos klausimus eilėraštyje "Nirvana", kurį Tomas Waitsas įgarsino ir patalpino 2006m. albume "Orphans (Bastards)".
Apie Ch. B. ir jo eilėraštį pasakoja T. W.
Šaltinis: "Tom Waits", žurnalas "SOMA" (JAV) 2002 liepa; kalbino Mikelis Jollettas
Tom Waits: "Jis [Charles Bukowski] priminė didžiulį lokį. Turėjo dičkę galvą, dičkę kaip Frankenšteinas. Įspūdinga išvaizda ir platūs pečiai, o pats veidas atrodė lyg kaukė, baugi kaukė. Aš vis gėriau ir jis taaapo... [subaubia balsas] Aš juo žavėjausi. Jis buvo,- net nežinau kaip įvardyti,- išminčius... Na, turėjo silpnybių, kaip ir mes visi. Manau, kad jo būdą sušvelnino artėjanti gyvenimo pabaiga ir parašyta knyga "Paskutinė Žemės eilėraščių naktis" ["Last Night of the Earth Poems"]. Mano mėgstamiausias eilėraštis iš šio rinkinio vadinasi „Nirvana“. Tau turėtų patikti. Pasakojama apie jaunuolį autobuse, kuris tartum važiuoja niekur. Sninga ir jie sustoja prie kavinukės, keleiviai trumpam gali išlipti ir atsigerti kavos. Jis sėdasi prie stalo. Klausosi nuoširdaus indų plovėjo juoko ir stebi padavėjos elgesį- kas ją erzina, o kas ne. Sako sau: „Galėčiau likti čia amžiams. Būtent čia“. Tuomet jis stojasi, grįžta į autobusą ir nuvažiuoja. Turėtum perskaityti. Priekyje jo laukia, žinoma, ištyrimui pasirengusi planeta.“
Šaltinis: "My Wild Years And The Woman That Saved My Life", žurnalas "Word" (JK), 2006 lapkričio 9; kalbino Mickas Brownas
Tom Waits: "Nė vienas iš mūsų nežino kaip iš tiesų gyveno Bukowskis. Šį tą sužinome perskaitę, dar kažką bedirbdami, o dar kitą įsivaizduojame. Esi atlikėjas- štai užkulisiai, o štai scena. Žinai tik tą, kas tau leista žinoti."
Mick Brown: "Esate susitikęs su Bukowskiu?"
Tom Waits: "Keletą kartų. Jie man primena susitikimus su Keithu Richardsu ir bandymus jį apgerti. Bet pasijunti naujoku, vaikeliu. Juk geri su riaumojančiu piratu. Kad ir ką manai apie savo gėrimo galimybes, geriau neprasidėk. Maniau galįs su jais galynėtis, bet nė vieno neįveikiau. Jie nudrėbti iš kitokio molio. Primena dokų darbininkus. Bet vistiek įdomu. Susitikau su Bukowskiu jo namuose. Mano draugas Barbetas Schroederis norėjo, kad vaidinčiau Bukowskį jo filme "Baro musė" ["Barfly"]. Siūlė nemažai pinigų, bet atsisakiau, dar ir dėl to, kad nelaikau savęs pakankamai geru aktoriu tokiam vaidmeniui atlikti. Bet Bukowskis... Man atrodo, jog kiekvienas jaunuolis, atradęs meną, ieško jame tėvo atvaizdo. Man tas turi gilią prasmę, nes augau be tėvo ir dėl to turėjau susirasti vyrą, kuris man jį atstotų. Nuolat ieškojau tokių vyrukų."
Charles Bukowski
Nirvana
Not
much chance, completely cut loose from purpose,
he was a young man riding a bus through North Carolina on the way to somewhere.
And it began to snow.
And the bus stopped at a little café in the hills and the passengers entered.
And he sat at the counter with the others, and he ordered, the food arrived.
he was a young man riding a bus through North Carolina on the way to somewhere.
And it began to snow.
And the bus stopped at a little café in the hills and the passengers entered.
And he sat at the counter with the others, and he ordered, the food arrived.
And the meal was particularly good.
And the coffee.
The waitress was unlike the women he had known.
And the coffee.
The waitress was unlike the women he had known.
She was unaffected,
and there was a natural humor which came from her.
And the fry cook said crazy things.
And the dishwasher in back laughed a good clean pleasant laugh.
And the young man watched the snow through the window.
And he wanted to stay in that café forever.
And the fry cook said crazy things.
And the dishwasher in back laughed a good clean pleasant laugh.
And the young man watched the snow through the window.
And he wanted to stay in that café forever.
The curious feeling swam through
him that everything was beautiful there.
And it would always stay beautiful there.
And it would always stay beautiful there.
And
then the bus driver told the passengers that it was time to
board.
And the young man thought: "I'll just stay here, I'll just stay here."
And then he rose and he followed the others into the bus.
He found his seat and looked at the café through the window.
And then the bus moved off, down a curve, downward, out of the hills.
And the young man thought: "I'll just stay here, I'll just stay here."
And then he rose and he followed the others into the bus.
He found his seat and looked at the café through the window.
And then the bus moved off, down a curve, downward, out of the hills.
And
the young man looked straight forward.
And he heard the other passengers speaking of other things,
or they were reading or trying to sleep.
And they hadn't noticed the magic.
And the young man put his head to one side,
closed his eyes, and pretended to sleep.
And he heard the other passengers speaking of other things,
or they were reading or trying to sleep.
And they hadn't noticed the magic.
And the young man put his head to one side,
closed his eyes, and pretended to sleep.
There
was nothing else to do,
just to listen to the sound of the engine,
and the sound of the tires
in the snow.
Charles Bukowski
just to listen to the sound of the engine,
and the sound of the tires
in the snow.
Charles Bukowski
Nirvana
Dar nepavyks nurėžti kelio likučio į tikslą-
jaunas vyriškis autobuse, riedančiame lyg ir niekur per Šiaurės Karoliną.
Ir snigti pradeda.
jaunas vyriškis autobuse, riedančiame lyg ir niekur per Šiaurės Karoliną.
Ir snigti pradeda.
Ir autobusas sustoja kalnuose prie kavinukės, ir keleiviai išlipa.
Ir jis sėdasi kartu su kitais prie stalo, ir užsisako, nešamas maistas.
Ir maistas labai skanus.
Ir kava.
Padavėja ne iš tų moterų, kurias jis pažįsta.
Ji nesuirzusi, jos pajuokavimai tikri, širdingi.
Ir virėjas juokus skelia.
Ir iš virtuvės sklinda indų plovėjo juokas- tyras, malonus juokas.
Ir jaunas vyriškis stebi sniegą už lango.
Ir jis norėtų likti amžiams šioje kavinukėje.
Jį perveria keistas pojūtis- čia visa nuostabu.
Ir nuolatos čia visa liks nuostabu.
Ir tada autobuso vairuotojas praneša keleiviams, kad metas išvykti.
Ir jaunas vyriškis pagalvoja: "Norėčiau čia likti, norėčiau čia likti".
Ir tada pakyla ir paskui kitus nuseka į autobusą.
Jis susiranda savo vietą ir pažvelgia pro langą kavinukėn.
Ir tada autobusas kresteli, sukasi ir, palikdamas kalnus, nurieda žemyn.
Ir jaunas vyriškis žvelgia ramiai.
Jis girdi kitus keleivius, apie šį bei tą šnekančius,
skaitančius arba besiruošiančius miegui.
Ir nepastebėjo jie apžavų.
Jaunas vyriškis nusvarina galvą vienon pusėn,
užmerkia akis ir miegančiu apsimeta.
Nieko kito nebelieka,
tik klausytis variklio garsų
ir garsų ratų,
per sniegą riedančių.
per sniegą riedančių.
Tomas Waitsas skaito Charleso Bukowskio eilėraštį "Nirvana":
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą