Mirties nėra

Andrejus Tarkovskis vaikšto palei upelį ir garsiai mąsto*:

MIRTIES NĖRA... NEŽINAU...
KARTĄ SUSAPNAVAU, KAD NUMIRIAU. TAI ATRODĖ LABAI TIKROVIŠKA. PAJUTAU TOKĮ LAISVUMĄ, LENGVUMĄ, NEĮTIKĖTINĄ LAISVĘ IR MATYT TIE POJŪČIAI - LAISVUMO IR LENGVUMO - LEIDO MAN MANYTI, KAD NUMIRIAU, TAI YRA IŠSILAISVINAU IŠ VISŲ PANČIŲ SU ŠIUO PASAULIU...
ŠIAIP AR TAIP AŠ NETIKIU MIRTIMI, JOKIOS MIRTIES NĖRA. ESTI TIK KANČIOS IR SKAUSMAS IR ŽMOGUS DAŽNAI PAINIOJA TUODU DALYKUS - MIRTĮ IR KANČIAS. TAIP MANAU. NEŽINAU...
AIŠKU, GALBŪT TADA, KAI TIESIOGIAI SUSIDURSIU SU TUO, MAN PASIDARYS BAUGU IR PRADĖSIU KITAIP GALVOTI. SUNKU PASAKYTI...
...

Klausimas iš už kameros:
- AR MANOTE, KAD ESATE NEMIRTINGAS?

Tarkovskis pasižiūri ir paprastai atsako:
- TAIP, TIKRAI TAIP.

_________

* Žr. nuo 3:31