Nepaleisk manęs

Ėgi vėl pristatau dar vieną Alfonso Karščio dainą-eilėraštį iš 1981m. Austrijos lietuvių žurnalo "Achtung, Lietuva!" Šis kūrinys, kaip ir porą ankstesnių, turi dainininko prierašą, kurį netaisytą ir pateikiu:

"O šitąją dainą, kaip ir dainą "Vasara šilta", dalinai sukūriau pagal kitą jaunystės eilėraštį "Švelniausias jausmas", katrą parašiau maždaug 1957-aisiais. Tai buvo eilėraštis apie nelaimingą meilę. Menu eilutes: "Ir vis arčiau tave jaučiau./ Tu vis artėjai prie manęs,/ O man širdis apsalo nuo tavęs." Šitąją dainą skiriu trapiai moteriai, katra nebuvo man skirta. Tą trapią moterį aš vadinau Sausainuku."

NEPALEISK MANĘS

Šokio sūkury
Pasuk mane ratu,
Švelniai apkabink
Ir pabučiuoki.
Tyliai sukuždėk (kuždu kuždu):
"Tave myliu!"

Vėjai pūs
Ir lietūs plaus-
Bandys išskirti mus!
Tu nepaleisk,
Ach, nepaleisk,
Ach, nepaleisk manęs!

Mielas Sausainuk,
Tikėk, norėk
Ir meilė nepražus!
Šoksime šalia (čia čiačiačia)
Per amžių amžius
Dieną naktį danguje!

Tą vakarą, kuomet
Iš aukšto krito kometa,
Man pasakei:
"Mum lemta būt drauge,
O mielas drauge,
Mes širdim suaugome!"