Nepaleisk manęs

Ėgi vėl pristatau dar vieną Alfonso Karščio dainą-eilėraštį iš 1981m. Austrijos lietuvių žurnalo "Achtung, Lietuva!" Šis kūrinys, kaip ir porą ankstesnių, turi dainininko prierašą, kurį netaisytą ir pateikiu:

"O šitąją dainą, kaip ir dainą "Vasara šilta", dalinai sukūriau pagal kitą jaunystės eilėraštį "Švelniausias jausmas", katrą parašiau maždaug 1957-aisiais. Tai buvo eilėraštis apie nelaimingą meilę. Menu eilutes: "Ir vis arčiau tave jaučiau./ Tu vis artėjai prie manęs,/ O man širdis apsalo nuo tavęs." Šitąją dainą skiriu trapiai moteriai, katra nebuvo man skirta. Tą trapią moterį aš vadinau Sausainuku."

NEPALEISK MANĘS

Šokio sūkury
Pasuk mane ratu,
Švelniai apkabink
Ir pabučiuoki.
Tyliai sukuždėk (kuždu kuždu):
"Tave myliu!"

Vėjai pūs
Ir lietūs plaus-
Bandys išskirti mus!
Tu nepaleisk,
Ach, nepaleisk,
Ach, nepaleisk manęs!

Mielas Sausainuk,
Tikėk, norėk
Ir meilė nepražus!
Šoksime šalia (čia čiačiačia)
Per amžių amžius
Dieną naktį danguje!

Tą vakarą, kuomet
Iš aukšto krito kometa,
Man pasakei:
"Mum lemta būt drauge,
O mielas drauge,
Mes širdim suaugome!"

Vasara šilta

Po ilgesnės pertraukos atsirado galimybė pateikti (labai tuo džiaugiuosi, nes šiek tiek padvelks vasara) penktą Alfonso Karščio dainą, išspausdintą 1981m. Austrijos lietuvių žurnale "Achtung, Lietuva!" Prie šios dainos yra paties Karščio prierašas (kalba netaisyta): 
"Šitąją dainą sukūriau remdamasis jaunystės eilėraščiu, katrą parašiau apytikriai 1955m. ir pavadinau "Vasaros svajonės". Tadais, kaip ir kiekvienas jaunas, buvau pilnas svajonių ir maniausi sugebantis viską. Eilėraštis buvo apie nelaimingą meilę ir prasidėjo žodžiais "o buvo vasara šilta ir buvo šilta mano širdyje", o baigėsi "o buvo vasara šilta, bet buvo šalta mano širdyje". Dar sovietijoje tieji žodžiai mane ilgą laiką sekė ir nedavė ramybės, kol nesukūriau dainos remdamasis tais žodžiais. Sukūriau jau Austrijoje."

Vasara šilta

Tą karštą dieną prie pajūrio
Tingiai ganiau mintis raly ralio.
Staiga išvydęs veidą sušukau "valio!"
Balta balta oda kaip sūris,

Kurį ryte ašai su medumi.
Oda balta balta, kuria turi.
Aš apsalau - o kokios rudos akys,
O kokius mielus "labas" sakė.

O vasara šilta
Ir šilta širdyje,
O šilta širdyje
Ir vasara šilta!

Išėjom tiktai du į kopas,
Paglostei barzdą, aš tau kasas.
Smagiai smagiai pliuškenom per bangas,
Per ypač dideles šaukei "opa!"

Krante atsigulėm ant smėlio,
Paglosčiau tau kasas, tu - barzdą vėlei.
Žuvėdros gailiai kaži ką subliuvo...
Kai prabudau - tavęs šalia nebuvo!

O vasara šilta,

Bet šalta širdyje,

O šalta širdyje,

Bet vasara šilta!

Juodantakė gražuolė

O štai dar viena Alfonso Karščio daina "Juodantakė gražuolė" iš 1981m. Austrijos lietuvių žurnalo "Achtung, Lietuva!"
A. Karštis dedikuoja šią dainą (kalba netaisyta) "Jaunų Dienų ramunei Pranei B."


JUODANTAKĖ GRAŽUOLĖ


Po klevais žydėjo putinai
ir gulėjo kojos ištiestai.
Balti varpeliai tilidžiavo,
jinai kojytėm makalavo.


Lengvai lakštutė suokė-
turbūt jinai pragyst pamokė.
Koks, ak, akių gilumas,
koks antakių juodumas!


priedainis
Gražuole su antakiais juodais,
keliaukim meilės takais!
Pavojai mums nebaisūs-
grožis rodys kelią vaiskų!
priedainis

Staiga lietus užklupo

ir kalbinti lašais suskubo.

Lyg angelas iš rojaus

gražuolė antakiais pamojo.

Koks, ak, plaukų tankumas,
koks panagių baltumas!
Tu- likimo vingis,
aš po tavo kojom- rinkis!

Nuraškysiu meilės šaką

Alfonso Karščio daina "Nuraškysiu meilės šaką".
Iš 1981m. Austrijos lietuvių žurnalo "Achtung, Lietuva!"



NURAŠKYSIU MEILĖS ŠAKĄ


priedainis
Aš nuraškysiu meilės šaką,
Priskinsiu daug gražių gėlių...
Ką aš girdžiu?! Ką aš girdžiu?!
Pavasaris man "myliu" sako!
priedainis


Kaip vėjas prie jūrų,
Kaip kilimėlis prie durų
Lauksiu dieną ir naktį
Tavo balso "ak, tu!"


Paduosiu- imk!- raudoną vaisių,
Nuvysiu- dink!- sapną baisų.
Miegok ramiai, mano kriauklele,
Liūliuosiu tamsoje "tra lia lia!"


priedainis


Esi pilna švelnaus artumo
Kaip kūryboj Juozo Tumo.
Glaudi meiliai lyg Aleksiuką,
Motute, ach, dar trupučiuką!


Matau- giliai vienatvė slepias
Ir linksmas špokas lekia.
Aš dėl tavęs, brangioji,
Kaip platūs vandenys banguoju!


priedainis

Prisiminimų vakaras

O štai ir dar vienas Alfonso Karščio kūrinys.

Pirmą kartą paviešintas 1981m. Austrijos lietuvių žurnale "Achtung, Lietuva!"

Prisiminimų vakaras

Kadais jauni ir nepatyrę

Pavasarį mes buvom išsiskyrę.

Sakei: "Kai vyšnios sužydės...",

O susitiksim, kai vanduo ledės.

Aistringai kibome į glėbį.

Tariau pabrėždamas: "Nebėki!"

Mes tarėmės kine, Kapsuke,

O susitiksim Marijampolėn užsukę.

Priedainis

Paimk gitarą į rankas,

Pabirbink pirštais per stygas,

Lai skamba skamba muzika

Prisiminimų vakarą.

Priedainio pabaiga

Kai sugraudino ilgesio klarnetas,

Ėmiau cituoti angliškus sonetus.

Sakei: "Jei oras geras..."

Deja! Jau žemė lietų geria.

Žilais plaukais žengei taku.

Aš aplenkiau tave ratu.

Tėvai neskaitė Makarenkos-

Dabar vieniems pasenti tenka.

Priedainis

Išsiskyrimo liūdesys

Taigi, pabuvojau svečiuose pas Rubinšteinus. Ha, Kalmanas pripasakojo krūvą istorijų apie Alfonsą Karštį! Pačius eilėraščius rado besisvečiuodamas pas giminaičius Austrijoje. Eilėraščiai buvo publikuoti Austrijos lietuvių žurnale "Achtung, Lietuva!" Visus nusirašė. Taip jie pakliuvo ir į mano rankas.

Vyrukas kūrė laaaabai savitus kūrinius. Kad taip išgirdus jį dainuojantį!

Pačių istorijų dabar nepasakosiu, tik įdedu vieną Alfonso Karščio eilėraštį-dainą.

Išsiskyrimo liūdesys

Po gluosniais glostėmės,

po klostėm guodėmės...

Dalia tokia- mylėjom!

Mums zylės sakė:

"Skriek kaip plaštakė!"

Priedainis

Išsiskyrimo liūdesys aplanko

Kartkartėmis mus,

O ant širdies akmuo sunkus,

Kai tavo meilė tik ant lapo.

Priedainio pabaiga

Nei vakaras tamsus,

Nei gėrimas skalsus

Nestabdė- drąsiai ėjom!

Mus vėjas draikė

Kaip aistra besaikė.

Priedainis

Užbūrė tavo lūpos,

Rankos meiliai supo...

Deja, išskyrei jom

Dvi giminingas sielas-

Gyventi darosi nemiela!

Priedainis

Kas yra Alfonsas Karštis?

Pirmadienio vakaras. Tarška telefonas. Skambina mano bičiulis Kalmanas Rubinšteinas. Atsiliepiu. Žemiau pateikiu mūsų pasikalbėjimo stenogramą.

"K"- Kalmanas, "A"- aš.

K: "Šalom aleichem!"

A: "Aleichem šalom!"

(Šioje vietoje teiraujamės vienas kito sveikatos ir gyvenimo būklės. Po to pokalbis pakrypsta netikėta linkme)

K: "Vis prašydavai visokių senienų, poezijos..."

A: "Taip."

K: "Ką esi girdėjęs apie Alfonsą Karštį?"

A: "Hm, nieko. Čia tikras vardas ar slapyvardis?"

K: "Tikras vardas."

A: "Poetas?"

K: "Pusiau." (Juokiasi)

A: "Nekankink, Kalmanai. Kas yra Alfonsas Karštis?"

K: "Dainininkas."

A: "Pusiau?" (Juokiamės)

(Pauzė)

A: "Pažįsti jį?"

K: "Pusiau. Jis dar sovietiniais laikais emigravo."

A: "Oho! Ką padarė?"

(Kažką neaiškiai murma, lyg ir "stalinas-talinas", "mes kalam, kalam, kalam")

A: "?"

K: "Vėliau paaiškinsiu. Dabar klausyk. Turiu keletą lapelių Karščio eilėraščių-dainų."

A: "O įrašų?"

K: "Įrašų neturiu, bet vieną motyvą galiu atkurti. Daina vadinasi "Išsiskyrimo liūdesys." (Niūniuoja)

Išsiskyrimo liūdesys aplanko

kartkartėmis mus,

o ant širdies akmuo sunkus,

kai tavo meilė tik ant lapo...

K: "Domina?"

A: "Žinoma."

K: "Užeik trečiadienį. Estera bus pagaminus teiglach. Pasikalbėsime, pavartysi lapelius..."

A: "Ačiū. Nė už ką nepraleisiu progos pasivaišinti tuo skanėstu. Linkėjimai žmonai. Šalom."

K: "Šalom."