Dar sykį perėjau iš kambario į kambarį, vis tiek neradau dviejų fotelių. Nėra! Vienas yra, o dviejų - nėra.

Sap-
         nuo-
         ju
savo nuotaiką,
vidury kurios fotelis ir
durys, o
už jų
          moteris.
Žiūriu kaip įeina
moteris ir sėda į
fotelį.
             Šalia katinas
kažką ėda.
                  Ką ten
ėda - nematau.
Dar ne laikas pažvelgti
į burną.
Vėl įeina moteris.
Ji turi paž-
adą išrausti urvą su
adata, bet
sėda į fotelį ir
prispaudžia
                         kitą moterį,
kurios vardas be "t",
o mano nuotaika -
su durim.
                     Ką daryti su
moterim?
Katinas pa-
                ma-
                žu
ėda mano
gėdą.

Nuoplėšos (20)

TU
       PASAKEI
                           PIRMADIENĮ
TRA LIA LIA LIA
ATRODO
                   PAVĖLAVAU Į
PASIMATYMĄ

Nuoplėšos (19)

LAIŠKAS
DRAUGUI
                       AIŠKUS
                       LAIKAS
                       IŠ             LĖTO
                                        PLAUKIA
                                                             LIKIMAS
MĖTO

Nėra kelio

Ispanų poeto Antonio Machado eilėraštis apie kelią:

Caminante, son tus huellas

el camino, y nada más;

caminante, no hay camino,

se hace camino al andar,

Al andar se hace el camino,

y al volver la vista atrás

se ve la senda que nunca

se ha de volver a pisar.

Caminante, no hay camino,

sino estelas en el mar.

Betty Jean Craige vertimas į anglų kalbą:

Wanderer, your footsteps are
the road, and nothing more
wanderer, there is no road,

the road is made by walking.
By walking one makes the road,

and upon glancing behind
one sees the path
that never will be trod again.
Wanderer, there is no road--
Only wakes upon the sea.

Mano kuklus vertimas į lietuvių kalbą:

Klajokli, tavo žingsniai 
yra kelias ir tik tai.
Klajokli, nėra kelio,
klajonės nutiesia kelią.
Keliaudamas kelią pasitiesi
ir atsigręžęs atgalios
taką pamatai,
kurio nebenuminsi vėlei.
Klajokli, nėra kelio -

tik jūra prabunda.

Nuoplėšos (18)

KAŽKUR
                   NUOSTABI
                                           ŠALIS
VARDU RUK KUR
MEILĖ PO
                      VUALIU
SAKO AŠ TAVO
                                 VYRUK

Nuoplėšos (17)

MIELOJI
                    TIKĖJIME                                  
PALAIMA

MELUOJI
                      TIK
                               ĖJIME
LAIMĖ

du rys

Paskendęs

Paskendęs
                       vienoj kavinėj
, vienam kavos puodely (nejau
paskendęs?), jaučiuosi
vos
ne
vos.
           Nie
-ko nematau, bet
tavo akių baltymai
mano
             vienam
                              kavos puodely
, vienoj kavinėj
                                baltai
išplaukę vietoj putų. Dėl
ko
? Jau nesugrįšiu.
Aš pa
             -skendau vis
-ko pas tave turėjęs (o visgi
pa
       -skendau)
.

Mirties nėra

Andrejus Tarkovskis vaikšto palei upelį ir garsiai mąsto*:

MIRTIES NĖRA... NEŽINAU...
KARTĄ SUSAPNAVAU, KAD NUMIRIAU. TAI ATRODĖ LABAI TIKROVIŠKA. PAJUTAU TOKĮ LAISVUMĄ, LENGVUMĄ, NEĮTIKĖTINĄ LAISVĘ IR MATYT TIE POJŪČIAI - LAISVUMO IR LENGVUMO - LEIDO MAN MANYTI, KAD NUMIRIAU, TAI YRA IŠSILAISVINAU IŠ VISŲ PANČIŲ SU ŠIUO PASAULIU...
ŠIAIP AR TAIP AŠ NETIKIU MIRTIMI, JOKIOS MIRTIES NĖRA. ESTI TIK KANČIOS IR SKAUSMAS IR ŽMOGUS DAŽNAI PAINIOJA TUODU DALYKUS - MIRTĮ IR KANČIAS. TAIP MANAU. NEŽINAU...
AIŠKU, GALBŪT TADA, KAI TIESIOGIAI SUSIDURSIU SU TUO, MAN PASIDARYS BAUGU IR PRADĖSIU KITAIP GALVOTI. SUNKU PASAKYTI...
...

Klausimas iš už kameros:
- AR MANOTE, KAD ESATE NEMIRTINGAS?

Tarkovskis pasižiūri ir paprastai atsako:
- TAIP, TIKRAI TAIP.

_________

* Žr. nuo 3:31

Nepaleisk manęs

Ėgi vėl pristatau dar vieną Alfonso Karščio dainą-eilėraštį iš 1981m. Austrijos lietuvių žurnalo "Achtung, Lietuva!" Šis kūrinys, kaip ir porą ankstesnių, turi dainininko prierašą, kurį netaisytą ir pateikiu:

"O šitąją dainą, kaip ir dainą "Vasara šilta", dalinai sukūriau pagal kitą jaunystės eilėraštį "Švelniausias jausmas", katrą parašiau maždaug 1957-aisiais. Tai buvo eilėraštis apie nelaimingą meilę. Menu eilutes: "Ir vis arčiau tave jaučiau./ Tu vis artėjai prie manęs,/ O man širdis apsalo nuo tavęs." Šitąją dainą skiriu trapiai moteriai, katra nebuvo man skirta. Tą trapią moterį aš vadinau Sausainuku."

NEPALEISK MANĘS

Šokio sūkury
Pasuk mane ratu,
Švelniai apkabink
Ir pabučiuoki.
Tyliai sukuždėk (kuždu kuždu):
"Tave myliu!"

Vėjai pūs
Ir lietūs plaus-
Bandys išskirti mus!
Tu nepaleisk,
Ach, nepaleisk,
Ach, nepaleisk manęs!

Mielas Sausainuk,
Tikėk, norėk
Ir meilė nepražus!
Šoksime šalia (čia čiačiačia)
Per amžių amžius
Dieną naktį danguje!

Tą vakarą, kuomet
Iš aukšto krito kometa,
Man pasakei:
"Mum lemta būt drauge,
O mielas drauge,
Mes širdim suaugome!"

Nuoplėšos (16)

TRYS
            DUKROS
MEILĖ
LAIMĖ
SĖKMĖ
               TRAPI DŽIAUGSMO LIUKRA
SEKU SAKMES
                               ŽINODAMAS
KAD NIEKO NEŽINAU

(be komentarų)

Vasara šilta

Po ilgesnės pertraukos atsirado galimybė pateikti (labai tuo džiaugiuosi, nes šiek tiek padvelks vasara) penktą Alfonso Karščio dainą, išspausdintą 1981m. Austrijos lietuvių žurnale "Achtung, Lietuva!" Prie šios dainos yra paties Karščio prierašas (kalba netaisyta): 
"Šitąją dainą sukūriau remdamasis jaunystės eilėraščiu, katrą parašiau apytikriai 1955m. ir pavadinau "Vasaros svajonės". Tadais, kaip ir kiekvienas jaunas, buvau pilnas svajonių ir maniausi sugebantis viską. Eilėraštis buvo apie nelaimingą meilę ir prasidėjo žodžiais "o buvo vasara šilta ir buvo šilta mano širdyje", o baigėsi "o buvo vasara šilta, bet buvo šalta mano širdyje". Dar sovietijoje tieji žodžiai mane ilgą laiką sekė ir nedavė ramybės, kol nesukūriau dainos remdamasis tais žodžiais. Sukūriau jau Austrijoje."

Vasara šilta

Tą karštą dieną prie pajūrio
Tingiai ganiau mintis raly ralio.
Staiga išvydęs veidą sušukau "valio!"
Balta balta oda kaip sūris,

Kurį ryte ašai su medumi.
Oda balta balta, kuria turi.
Aš apsalau - o kokios rudos akys,
O kokius mielus "labas" sakė.

O vasara šilta
Ir šilta širdyje,
O šilta širdyje
Ir vasara šilta!

Išėjom tiktai du į kopas,
Paglostei barzdą, aš tau kasas.
Smagiai smagiai pliuškenom per bangas,
Per ypač dideles šaukei "opa!"

Krante atsigulėm ant smėlio,
Paglosčiau tau kasas, tu - barzdą vėlei.
Žuvėdros gailiai kaži ką subliuvo...
Kai prabudau - tavęs šalia nebuvo!

O vasara šilta,

Bet šalta širdyje,

O šalta širdyje,

Bet vasara šilta!

Hidrametrija - Zoom - Nežadinti!

Reikia

Nuoplėšos (15)

MARGAS

SAPNAS

                  POŠKOS

GAL KAS

PAKLAUS

APIE

           PAVOGTĄ OŽKĄ

Nuoplėšos (14)

PAGIMDYTAS
NEŽINOJIMO
                             UŽMIGDYTAS
                             IEŠKOJIMUOS

Nuoplėšos (13)

PASAKYK
Į
   SVEIKATĄ
GAUSI
               a) AVOKADĄ
               b) ADVOKATĄ

()()()Jau()per()laužtas()miesto()stu()buras()()()

()

()

()

Jau

per
-

laužtas

miesto 
stuburas
.

()

Tu 
dar 
būryje
.

()

Greit 
nebūsi
.

()

Eit 
bus 
lengva 
kaip 
per 
zebrą
.

()

Miesto 
klyksmai 
tavo 
galvoje
.
()
Praeis
.

()

Linksmai 
nusijuoksi 
kaip 
nušvitus
.

()

Dar 
pilnas 
vidus 
benzino

ir 
žingsnių 
į 
darbą
.

()

Kas 
žino

tavo 
žingsnių 
į 
darbą 
darbą
?
()
()
()

Jidlė su smuikele

Siūlau paklausyti jidiš dainos (ir paskaityti mano kuklų dainuojamą šios dainos vertimą) "Yidl mitn fidl" ("Jidlė su smuikele") iš 1936m. žydų muzikinio filmo tokiu pačiu pavadinimu. Dainos žodžiai- jidiš poeto Itziko Mangerio, muzika- jidiš kompozitoriaus Abrahamo Ellsteino. Filmas sukurtas pagal Konrado Tomo novelę ir pastatytas Lenkijoje. Filmą režisavo Josephas Greenas ir Janas Nowina-Przybylskis. Pagrindinį vaidmenį miuzikle atliko garsi Niujorko žydų aktorė Molly Picon (tikra pavardė Margaret Pyekoon). Filmo siužetas maždaug toks: nuskurdęs tėvas Arijė (akt. Simche Fostelis) nutaria tapti keliaujančiu muzikantu ir į kelionę pasiima savo dukterį (akt. Molly Picon), o kad plačiajame pasaulyje kiltų mažiau bėdų, perrengia ją vaikinu vardu Jidlė. Ir kelio nuotykis prasideda...

P.s.: vardą Arijė turėčiau rašyti Arjė, nes šis vardas kildinamas iš Senojo Testamento 2-os Karalių knygos (2 Kar 15:25), kurioje paminėtas šis vardas, ar tiksliau, vietovardis: "<...> drauge su vyrais iš Argobo ir Arjės." Taip išvertė prel. prof. Antanas Rubšys. Bet dėl skambesio derėjimo dainoje pasilieku prie vardo Arijė.
Taip pat atsiprašau dėl "apkramtytų" žodžių galūnių, bet vardan dainuojamosios versijos išlaikymo turėjau tą padaryti. Ir, žinoma, šis vertimo variantas nėra idealiausias. Idealybė, šiaip ar taip, vis tiek nėra idealiai pasiekiama, kitaip ji nesivadintų "idealybe" :)

_________________________________________________________________

Yidl mitn fidl

Iber felder vegn, oyf a vogn hey
Mit zun un vint un regn, forn klezmer tsvey
A khidesh, oy, a khidesh, zog ver zenen zey?


Yidl mitn fidl, Arye mitn bas
Dos lebn iz a lidl, to vozhe zayn in kas.
Hey, Yidl, fidl, shmidl, hey, dos lebn iz a shpas.


A tsig shteyt oyf der lonke
Un meket troy'rik "me!"
Hey, du tsig, du shoyte, tro'rik zayn is "fe"!
Shoklt er dos berdl: "Take, take "fe!"


Yidl...


A foygl flit "gut morgn, gut morgn, a gut yor"
Der troyer un di zorgn tsu al de shvartse yor!
Dem vint a lakh in ponem, un Yidl, Yidl for!




Jidlė su smuikele

Užsėdę ant vežimo laukais keliauja, rieda

Du klezmeriai su saule ir vėju, ir lietum.

Kaip keista, ach, kaip keista, kas jie sakyk tu mum'?

Jidlė su smuikele, Arijė dainuoj':

Gyvenimas daina yr', tai ko gi mums liūdėt? Oi,

Jidlė, smuikas- pokštas, ei, gyvenimas štai šis.

Ožka lankose stovi,

Liūdnai mekena "me!"

Ei, tu kvaila ožkele, liūdnai būt yra "fe"!

Ir linksi sau barzdele: "Tikrai, tikrai yr' "fe!"

Paukštukas laksto "lab' ryt', lab' ryt' ir puikūs metai!"

Te liūdesys ir rūpesniai prapuola užmarštyj'!

Į veidą vėjui juokimės- keliauja Jidlė, Jidlė!

Daina "Yidl mitn fidl" iš filmo "Jidlė su smuikele" (1936m.):

"Yidl mitn Fidl" dainuoja Vira Lozinsky, groja Iliya Magalnykas, Leonidas Rutshteinas:

O čia moderni "Yidl mitn fidl" versija, atliekama "Budapest klezmer band".